Dantenų liga parodontozė

Jei perskaičius straipsnio antraštę jums iškart kilo klausimas, kodėl parodontozė yra klastinga, skubame jums atsakyti: ji prasideda nepastebimai, progresuoja greitai, o baigiasi labai liūdnai. Paanalizuokime tai detaliau.

ParodontozėParodontozė – stipriai progresavęs dantenų uždegimas. Viskas prasideda ganėtinai nekaltai. Kartais valgant ar valantis dantis pradeda kraujuoti dantenos, jos gali truputį paburkti, patamsėti, patinti. Bet svarbiausia yra tai, kad pirminėse dantenų uždegimo stadijose skausmas nėra juntamas, tad nemažai pacientų į dantenų kraujavimą numoja ranka, o kitų jų pasikeitimų net nepastebi. Kai kurie prieina prie išvados, kad dantenos kraujuoja dėl netaisyklingo dantų valymo ir ima juos valyti dar rečiau nei iki šiol. O tai – labai didelė klaida, nes viena iš dantenų uždegimo priežasčių – prasta burnos ertmės higiena.

Kiekvienas bent jau teoriškai žinome, kad dantis reikia kruopščiai ir kokybiškai prižiūrėti: minkštu šepetėliu bei dantų pasta valyti juos dukart per dieną, naudoti tarpdančių siūlą ar šepetėlį, nepamiršti po kiekvieno valgio išsiskalauti maisto likučių. Deja, dažniausiai realybė šiek tiek skiriasi nuo teorijos. Kai dantys nėra tinkamai išvalomi, ant jų kaupiasi minkštasis apnašas, kuris laikui bėgant mineralizuojasi ir virsta dantų akmenimis. Dantų akmenys namų sąlygomis neišvalomi. Jei laiku nesikreipiama į odontologą, dantų akmenys ima kelti problemų: jie lemia, kad dantis „užpuola“ kariesas, jie atsakingi ir už tai, kad prasideda dantenų uždegimas.

Todėl pastebėjus, kad dantenos kraujuoja, dantis reikia valyti dar kruopščiau. Geriausia kuo greičiau susitarti dėl vizito pas odontologą. Odontologo ar burnos higienos specialisto atlikta profesionali burnos ertmės higiena – geriausias būdas sustabdyti dantenų uždegimą.

Minėtos priemonės tinka tik pradinėms dantenų uždegimo stadijoms gydyti. Ši liga odontologijos terminais yra vadinama gingivitu. Gingivitas nėra labai baisi liga, jei ji laiku pastebima ir nieko nelaukiant imamasi priemonių jai išgydyti. Kita vertus, jei gingivitas nekliudomai progresuoja, ligos pasekmės yra kur kas sunkesnės.

Progresavęs gingivitas vadinamas parodontoze (arba periodontitu). Simptomai yra kur kas akivaizdesni: dantenos kraujuoja ne tik valgant ar valantis dantis, bet ir be jokios priežasties, jos tampa jautrios, skausmingos, stipriai pakeičia spalvą, atsiranda nemalonus burnos kvapas, sunku kramtyti kietą maistą. Galiausiai dantenos pradeda „atšokinėti“ nuo dantų, susidaro vadinamosios dantenų kišenės, jose gali kauptis pūliai. Uždegimas apima ne tik dantenas, bet ir periodonto raištį bei alveolės kaulą. Blogiausia yra tai, kad dantys tampa paslankūs, jie pradeda klibėti, kol galiausiai apskritai iškrenta.

Teisybės dėlei reikėtų paminėti, kad parodontozę sukelia ne tik netaisyklinga dantų priežiūra, bet ir kitos priežastys: tam tikros ligos (lėtinis gastritas, cukraligė, kepenų cirozė, skrandžio opa ir pan.), vitamino C trūkumas, netaisyklingas sąkandis ar nekokybiškai nupoliruotos plombos, blogai pritaikyti dantų protezai, taip ir dažnas alkoholio vartojimas bei rūkymas. Be to, parodontozė – ne tik senyvo amžiaus, bet ir jaunų žmonių liga.

Parodontozė yra išgydoma, bet gydymas yra kur kas ilgesnis ir sudėtingesnis. Jei liga nėra labai pažengusi į priekį, dažnai užtenka nechirurginio gydymo būdo: poliruojamos dantų šaknys, dantenų kišenės yra kruopščiai išvalomos ir užpildomos priešuždegiminėmis medžiagomis. Jei šie metodai nepadeda, tenka imtis chirurginio gydymo (pažeisti audiniai yra pašalinami).

Kai gydymas yra baigtas, didžiausią vaidmenį atlieka pats pacientas. Kokybiška dantų bei dantenų priežiūra yra privaloma. Būtina sąžiningai laikytis visų individualios burnos higienos reikalavimų, kas 3-6 mėnesius apsilankyti pas odontologą, kad jis atliktų profesionalią burnos higieną bei įvertintų dantų bei dantenų būklę. Šiuo atveju, odontologas nėra visagalis: jis gali pasiūlyti geriausią gydymo planą, bet jo rezultatai bus trumpalaikiai, jei pats pacientas nesiims jokių veiksmų. Kitaip tariant, odontologas ir pacientas turi bendradarbiauti: savo jėgomis pacientas parodontozės neišsigydys, bet jei po gydymo pacientas nesirūpins savimi, odontologo pastangos išgydyti parodontozę taip pat bus bevaisės.

Galų gale, negydoma parodontozė gali sukelti dar rimtesnių problemų. Uždegimas gali išplisti po visą organizmą ir lemti širdies, sąnarių ar kitų organų pažeidimus. Todėl darkart primename: parodontozė – klastinga liga; geriau, kad jos būtų išvengta.

Kiti straipsniai