Vandens kokybės poveikis sveikatai
Kiekvienam žmogui per dieną patariama suvartoti apie du litrus vandens. Jei geriame tokį kiekį vandens, turime būti įsitikinti, kad jis yra kokybiškas. Kitu atveju, nekokybiškas vanduo gali pakenkti sveikatai. Taigi, ką reikėtų žinoti apie vandens kokybę ir jos poveikį sveikatai?
Vandens kokybė Lietuvoje
Lietuva gali didžiuotis tuo, jog visas geriamasis vanduo pas mus yra išgaunamas iš po žemių. Mums nereikia imti vandens iš ežerų ar jūrų ir jį papildomai apdoroti. Požemio vanduo yra švarus, jam reikalingas nedidelis valymas. Iš požeminio vandens Lietuvoje pašalinamas per didelis geležies ir mangano kiekis, jei reikia, vanduo dezinfekuojamas. Požeminiame vandenyje beveik neįmanoma rasti ir mikrobiologinės taršos, o tokie tyrimai yra nuolat atliekami. Taigi, jei klausiate, ar galima gerti vanduo iš čiaupo Lietuvoje, galite būti tikri, kad taip. Tačiau reikėtų vengti šulinių vandens – šis dažnai yra užterštas nitratais, kurie yra pavojingi sveikatai.
Geriamo vandens normos
Tiriant geriamą vandenį, yra nustatomi įvairūs rodikliai. Dažniausiai tai įvairių medžiagų, sunkiųjų metalų koncentracijos. Geriamajam vandeniui yra nustatytos normos, kurias šis turi atitikti. Tad jei jos viršijamos, vanduo yra valomas papildomai, kol gyventojus pasiekia geros kokybės.
Dažniausiai Lietuvoje susiduriama su padidintu geležies kiekiu, kartais – su per dideliu fluoro kiekiu. Taip pat itin kenksmingi yra jau minėti nitratai, kurių reikėtų bijoti tik geriant šulinių vandenį. Tačiau vandens kokybė Lietuvoje nuolat tiriama, vandens valymo įrenginiai prižiūrimi ir atnaujinami, todėl vanduo atitinka visas jam keliamas normas.
Geležies norma vandenyje
Geriamajam vandeniui yra nustatyta rekomenduojama geležies norma – 2 mg/l. didesnis geležies kiekis neturi tiesioginio poveikio žmogaus sveikatai, tačiau toks vanduo gali būti rusvo atspalvio ir tiesiog nemalonus gerti. Geležies vandenyje yra tikrai per daug, jei iš čiaupo bėga rudas vanduo. Taip įvyksta, kuomet po remonto darbų yra vėl paleidžiamas vamzdžiais vanduo ir jis pakelia nusėdusias geležies daleles. Tokiu atveju tiesiog reikėtų palaukti, kol vėl ims bėgti skaidrus vanduo.
O prieš pasiekiant daugiabučių gyventojų namus, vanduo yra nugeležinamas specialiais įrenginiais iki tokios normos, kuri yra nustatytas Maisto ir veterinarijos tarnybos (2 mg/l). Tuomet jau geležies kiekis priklauso nuo daugiabutyje esančių vamzdžių.
Pasekmės sveikatai
Geležies poveikis sveikatai gali būti pasireiškus ūmiam geležies poveikiui. Tai gali nutikti suvartojus itin didelį geležies kiekį, kas geriant vandenį iš čiaupo yra neįmanoma.
Labiau nei geležies, reikėtų baimintis nitratų, kurių randama šuliniuose. Nitratai gali turėti kancerogeninį poveikį, todėl būtina kiek įmanoma sumažinti jų suvartojimą. Nitratai yra ypač pavojingai mažiems vaikams ir kūdikiams, todėl jei geriate vandenį iš šulinio, verta atlikti vandens tyrimus, kad įsitikintumėte, ar vanduo tikrai tinkamai vartojimui.
Plačiau skaitykite čia http://www.pribus.lt/pazink-vandeni/