Kodėl atsiranda artrozė ir kaip ją gydyti?

Atrozė – dažna liga tarp lietuvių

Artritas, kitaip dar vadinamas artroze, yra sąnarių liga, dėl kurios pradeda nykti viena svarbiausių sąnario dalių – kremzlė. Nykstant kremzlei, blogėja tokios sąnario funkcijos, kaip lankstumas, gebėjimas atlaikyti smūgius ar svorį. Artritas dažniausiai „užpuola“ klubo, kelio, čiurnos sąnarius, tačiau ši liga gali sutrikdyti ir rankų ar pėdų sąnarių veiklą.

Lietuvoje artrozė yra viena dažniausiai diagnozuojamų sąnarių ligų. Lietuviai su ja susiduria dėl to, kad palyginti mažai juda, dirba sėdimą darbą, ne itin sveikai maitinasi, todėl priauga svorio ir taip apkrauna sąnarius. Žinoma, to negalima pasakyti apie visų amžiaus grupių žmones, tačiau vyresnių gyventojų tarpe fizinis aktyvumas kol kas yra menkas, o sąnarių problemos – dažnas reiškinys.

Kiti artrito atsiradimą paskatinantys veiksniai yra anksčiau patirtos sąnarių traumos, silpni raumenys, deformacijos, atsiradusios galūnėse, sunkus fizinis darbas ar pernelyg intensyvus sportavimas, paveldimumas.

Negydomas artritas gali sukelti ne tik fizinių problemų

Jeigu žmogus ignoruoja kelyje, čiurnoje, pėdoje ar plaštakos srityje kylantį bei nuolat pasikartojantį skausmą, ilgainiui jis gali jį pradėti varginti tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Žmogus pradeda vengti tam tikrų skausmingų judesių, sumažėja jo laisvė vaikštant ar atliekant kitus kasdieninius veiksmus. Tai paveikia ir žmogaus psichiką: jis tampa irzlesnis, jam kyla pyktis, jis gali pradėti vengti savo artimųjų, pradėti piktnaudžiauti vaistais, nikotinu ar alkoholiu.

Laiku nepradėjus gydyti artrozės, pradeda blogėti ne tik pažeistojo sąnario, bet ir jį supančių sąnarių funkcijos. Ligai įsisiautėjus, gali prasidėti raumenų nykimas, padidėti kūno svoris (o tai dar labiau padidina sąnarių apkrovą, todėl jų būklė ir toliau sparčiai blogėja).

Du artrito gydymo būdai: medicininis ir „liaudiškas“

Pirmąjį artrozės požymį – skausmą, kylantį judant – įprasta šalinti skausmą malšinančiais vaistais bei fizioterapija. Tradicinius gydymosi namuose  metodus labiau mėgstantys pacientai bando šią ligą gydyti įvairių žolelių kompresais, spiritu, vonelėmis. Tiesa, tokių gydymo metodų veiksmingumas yra daugiau psichologinis nei realus, nes jokios žolelės negali sustabdyti sąnario irimo proceso.

Jeigu artritas yra įsisenėjęs ir fiziniai pratimai bei vaistai jau nebepadeda, pagalbos gali tekti kreiptis į chirurgą. Kai kuriais atvejais operacinėje yra atliekama artroskopija – procedūra, kurios metu sąnaryje padaromi minimalūs įpjovimai ir pašalinamos arba susiuvamos suirusios sąnario kremzlės dalys. Vis dėlto tokia operacija gali tik pristabdyti artrozę, bet ne ją pašalinti. Kur kas dažniau artritą gydant operaciniu būdu atliekamas sąnario endoprotezavimas – pažeistų sąnario dalių pakeitimas dirbtiniais protezais.